Kur galima rasti sprendimą: https://repsense.io/

Kodėl ir kaip?

Dezinformacija ir koordinuotos informacinės manipuliacijos tapo vienu didžiausių iššūkių demokratijoms: jos kreipia rinkimų diskusijas, griauna pasitikėjimą institucijomis ir skaldo visuomenes. Vien Europos išorės veiksmų tarnyba (EEAS) 2025 m. užfiksavo 540 užsienio informacinių manipuliacijų (FIMI) incidentų, nukreiptų prieš daugiau nei 100 valstybių. Lietuva, esanti priešakinėje informacinio karo linijoje, šias atakas patiria nuolat. Esminė problema – nematomumas. Manipuliacijos kampanijos sukurtos taip, kad atrodytų kaip organiška visuomenės diskusija. Institucijos, žiniasklaida ir organizacijos mato pavienius pranešimus, bet nemato sistemos: kas kuria naratyvus, kokiais tinklais jie plinta ir kada „spontaniškas“ pasipiktinimas iš tiesų yra režisuotas. Kol kampanija tampa pastebima plika akimi, ji jau būna pasiekusi tikslą. „Repsense“ šią nematomą sistemą padaro matoma. Tai dirbtinio intelekto pagrindu veikianti naratyvų analitikos (angl. Narrative intelligence) platforma, kuri automatiškai aptinka naratyvus žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir paieškos rezultatuose, semantiškai juos klasifikuoja, susieja su skleidėjų tinklais ir atskleidžia koordinuoto neautentiško elgesio požymius – dar prieš naratyvui įsitvirtinant. Rezultatas: institucijos, tyrėjai ir organizacijos gali reaguoti į informacines grėsmes laiku ir remdamiesi įrodymais. Taip sprendimas tiesiogiai prisideda prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi 16 tikslo – taikios ir teisingos visuomenės bei stiprių institucijų. Atskleisdama koordinuotas manipuliacijas informacija, „Repsense“ stiprina institucijų atskaitomybę ir skaidrumą (16.6 uždavinys) ir saugo visuomenės teisę į patikimą informaciją bei manipuliacijų neiškreiptą viešąją erdvę (16.10 uždavinys).

Kuo išskirtinis?

Kasdien viešojoje erdvėje pasirodo tūkstančiai straipsnių, įrašų, transliacijų ir vaizdo įrašų. Joks žmogus, net ir analitikų komanda, visko perskaityti negali. „Repsense“ platforma tai daro automatiškai: ji nuolat renka viešą turinį iš žiniasklaidos, socialinių tinklų, televizijos ir radijo transliacijų bei paieškos rezultatų. Stebimų šaltinių aprėptis – bene plačiausia rinkoje, o kiekvienas tinklas sekamas iki galo: pavyzdžiui, „Instagram“ platformoje analizuojami ne tik įrašai, bet ir „Reels“ vaizdo įrašai, komentarai po jais, „Stories“ turinys bei pačių profilių metaduomenys. Surinktus duomenis dirbtinio intelekto modeliai kontekstiškai praturtina papildomomis įžvalgomis – tai leidžia semantinei analizei tiksliai veikti multimodalinėje aplinkoje, kur žinutę neša ir tekstas, ir vaizdas, ir garsas. Bene išskirtiniausia platformos dalis – gilioji vaizdo įrašų ir nuotraukų analizė. Būtent trumpaisiais vaizdo įrašais („TikTok“, „Reels“) dezinformacija šiandien plinta greičiausiai. Įprastam monitoringui tokie įrašai nematomi: juose dažnai nėra teksto, kurį rastų įprastinė paieška – didžioji dalis informacijos yra kalboje, vaizde ir ekrano užrašuose. „Repsense“ kiekvieną vaizdo įrašą paverčia skaitomais duomenimis: transkribuoja, kas jame sakoma, nuskaito ekrane rodomus užrašus, atpažįsta matomus objektus ir vietas, o kiekvieną tokį turinio vienetą reitinguoja ir kategorizuoja pagal daugiau nei 50 rodiklių. Taip tūkstančiai vaizdo įrašų, kuriuos žmogui peržiūrėti užtruktų mėnesius, tampa analizuojama medžiaga. Šios technologijos mastą ir aktualumą įrodo didžiausias iki šiol vokiškos informacinės erdvės tyrimas: „Repsense“ išanalizavo 3,1 mln. turinio vienetų, tarp jų 1,5 mln. vokiškų „TikTok“ įrašų, ir atsekė visą sklaidos grandinę – kaip Kremliaus naratyvai iš rusiškų „Telegram“ kanalų per tarpines paskyras pasiekia Vokietijos jaunimo ekranus. Tyrimas 2026 m. vasarį pristatytas Miuncheno saugumo konferencijoje, jo išvadas kaip išskirtinę medžiagą taip pat publikavo vokiečių „Bild“. Turėdama visus šiuos duomenis platforma atlieka svarbiausią darbą – naratyvinę turinio analizę. Naratyvai identifikuojami ne pagal raktažodžius, o pagal teiginių reikšmę: dirbtinio intelekto modeliai kiekvieną turinio vienetą palygina su tiriamų naratyvų teiginiais semantinio panašumo principu – įvertindami, kiek teiginio prasmė artima naratyvo prasmei, o ne ar sutampa žodžiai – ir priskiria jį naratyvui nepriklausomai nuo formuluotės, kalbos ar formato. Pavyzdžiui, teiginys „NATO sąjungininkai Lietuvą tik išnaudoja“ identifikuojamas ir straipsnyje, ir komentare, ir vaizdo įraše, ir nuotraukoje – išsakytas lietuviškai ar rusiškai, tiesiogiai ar užuominomis. Tai metodologiškai esminis skirtumas: kadangi propaganda tą pačią žinutę nuolat performuluoja, raktažodžiais grįsta stebėsena jos fiksuoti negali, o metaduomenimis ir DI įžvalgomis praturtinta naratyvinė analizė fiksuoja patį pasakojimą, kad ir kokia forma jis pasirodytų. Antrasis analizės lygmuo – skleidėjų tinklai. Kiekvienas turinio vienetas platformoje susietas su metaduomenimis: šaltiniu, paskelbimo laiku ir sąveikomis su kitomis paskyromis. Tai leidžia rekonstruoti naratyvo sklaidos grandinę – iš kokių šaltinių jis kilo, per kuriuos kanalus plito ir kur įgavo pagreitį – bei tinklų analizės metodais identifikuoti paskyrų grupes, kurios sistemingai veikia išvien. Būtent šiame lygmenyje atsiskiria organiška diskusija nuo organizuotos kampanijos: natūralioje diskusijoje žmonės kalba skirtingu metu, savais žodžiais ir nepriklausomai vieni nuo kitų, o koordinuotą veiklą išduoda statistiškai anomalūs dėsningumai – identiškos naratyvų formuluotės dešimtyse paskyrų, sinchronizuotas publikavimo laikas, sistemingas vienų paskyrų įrašų stiprinimas kitomis. Šiuos dėsningumus platforma užfiksuoja ir dokumentuoja. Toks metodas atsako ir į klausimą, kuris kyla kiekvienai su dezinformacija kovojančiai institucijai: kaip tai daryti nevaržant žodžio laisvės? „Repsense“ nevertina tik to, ar atskiras teiginys arba nuomonė yra teisinga – tiriama ir tai, kaip turinys skleidžiamas: ar jį platina tikri žmonės, ar koordinuotas paskyrų tinklas. Nors po platformos dangčiu – sudėtinga technologija, vartotojui ji pateikiama paprastai. Naratyvai, jų mastas ir skleidėjų tinklai rodomi interaktyviomis vizualizacijomis – naratyvų žemėlapiais, tinklų grafikais, laiko juostomis – kuriose analitikas keliais paspaudimais nusileidžia nuo bendro vaizdo iki konkretaus įrašo. Apie reikšmingus pokyčius, pavyzdžiui, staiga augantį naratyvą ar naują koordinacijos židinį, vartotojai informuojami automatiniais perspėjimais ir periodinėmis ataskaitomis, todėl platforma nereikalauja nei techninių žinių, nei nuolatinio stebėjimo. Technologiją papildo tyrėjų komanda: klientams teikiama ne vien programinė įranga, o valdoma naratyvų analitika (angl. managed service). Sprendimų priėmėjai gauna ne tik duomenis, bet ir įrodymais pagrįstas išvadas ir rekomendacijas. Technologijos brandą patvirtina darbai. NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro užsakymu „Repsense“ atliko Rusijos propagandos architektūros tyrimą. Platforma padėjo stebėti rinkimų informacinę erdvę Armėnijoje, Moldovoje ir Vengrijoje – šiuos darbus citavo „Le Figaro“, „Bild“ ir „Chicago Sun-Times“. „France 24“ publikacijoje apie Baltijos šalių atsaką į hibridines grėsmes „Repsense“ įvardytas kaip vienas perspektyviausių dirbtinio intelekto startuolių kovai su propaganda. „Repsense“ šiandien – Vilniuje ir Prahoje veikianti komanda, kurios plėtrą finansuoja investuotojai iš Baltijos ir Vidurio Europos, o platforma naudojasi tarptautinės organizacijos, vyriausybės ir verslas daugiau nei 10-yje šalių. Platforma ne tik parodo, kokie naratyvai plinta dabar, bet ir prognozuoja jų trajektorijas – būtent šiai krypčiai plėtoti skirtos naujausios investicijos.

Video nuoroda: https://youtu.be/GW-4buttDv8