Kur galima rasti sprendimą: https://data.gov.lt/

Kodėl ir kaip?

2013 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/37/ES, kuria iš dalies keičiama 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos 2003/98/EB direktyva „Dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo“ (toliau – Direktyva), nurodyta, kad siekiama nustatyti bendrąjį principą – įpareigojimą valstybėms narėms leisti pakartotinai naudoti visus viešojo sektoriaus dokumentus, nebent prieiga būtų ribojama arba neleidžiama pagal nacionalinę prieigos prie dokumentų tvarką ir pagal kitas Direktyvoje numatytas išimtis. Įgyvendinant atvirų duomenų iniciatyvos pavedimą, Lietuvoje Direktyvos nuostatos perkeliamos į nacionalinę teisę pakeičiant Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą, kuriame yra įtvirtinti bendrieji viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo principai ir tvarka. Pagal Open Knowledge Foundation suformuotą visuotinį atvirų duomenų apibrėžimą, ES teisės aktų pateikiamą atvirų duomenų sampratą, atviri duomenys turėtų būti suprantami kaip atvirais ir nepatentuotais formatais, atvira licencija pateikiami duomenys, kurie būtų išsamūs, struktūruoti, pirminiai ir nemokami (arba teikiami už nedidelį mokestį). Atviri duomenys turėtų būti prieinami plačiam naudotojų ratui (komerciniams ir nekomerciniams tikslams) be registracijos ir suteikiami per protingą terminą nuo jų surinkimo. Nepaisant teisinio reglamento, duomenų atvėrimo iniciatyvas įgyvendino tik pavienės institucijos. Skirtingas suvokimas apie atvirus duomenis, kompetencijos stoka ir kitos problemos trukdė visuomenei pasiekti ir gauti šiuos duomenis. Duomenų naudotojų netenkino ilgas atsakymo terminas, kuomet yra užklausiama dėl duomenų ar informacijos. Kita problema - institucijų interneto svetainėse duomenys ne visada pateikiami aiškiai ir reikiamu formatu, taikomu atvirų duomenų struktūroms. Nebuvo aišku, kokie iš tiesų yra Lietuvoje kaupiami duomenys, kurie iš jų yra vieši ir kurie ne, ir dėl kokių priežasčių jie nėra vieši. Be to, naudotojams buvo nepatogu rinkti duomenis iš skirtingų institucijų. Skirtingų šaltinių informacija renkama iš skirtingų vietų, skirtinga forma ir skirtingais terminais pagal skirtingas taisykles. Dažnu atveju, duomenys buvo fragmentiški, nebuvo užtikrintas nuolatinis jų atnaujinimas. Šie visi faktoriai ribojo greitą ir savalaikį duomenų naudojimą, reikalavo daug didesnių pastangų duomenims gauti. Dėl šių prižasčių iškilo poreikis sukurti vieningą Atvirų duomenų portalą. Atvirų duomenų portalo paskirtis – suteikti priemones valstybės informacinių išteklių valdytojams patogiai ir saugiai parengti ir pateikti atvirų duomenų rinkinius bei jų metaduomenis, o viešiesiems subjektams, verslui, visuomenei, mokslo bendruomenei – vienoje vietoje rasti visus juos dominančius duomenų rinkinius. Duomenų atvėrimas – neatlygintina paslauga, kuria tikslinės grupės gali naudotis tiek verslo plėtrai, tiek ir nevyriausybinių iniciatyvų įgyvendinimui. Taip pat Portalo funkcionalumai net tik leidžia duomenų teikėjams teikti ir tvarkyti jų atvertų duomenų rinkinių metaduomenis, o duomenų vartotojams duomenis surasti, bet taip pat sudaro prielaidas vykdyti sistemingą atvėrimo stebėseną ir užtikrina aukštesnę duomenų atvėrimo brandą bei koreguoja duomenų rinkinių atvėrimo prioritetus pagal vartotojų išreikštą duomenų poreikį. Atvirų duomenų portalas yra integruotas su Europos atvirų duomenų portalu - atvirų duomenų portalo metaduomenys perduodami į Europos duomenų portalą. Portalas yra skirtas: Viešojo sektoriaus institucijoms ir verslui, kurie Portale gali: • atlikti savo tvarkomų atvirų duomenų rinkinių inventorinimą, • planuoti atvirų duomenų rengimą, • formuoti duomenų rinkinių metaduomenis, • panaudoti portale pateikiamus duomenų transformavimo įrankius ir suformuoti atvirų duomenų rinkinius publikavimui ir naudojimui. Atvirų duomenų naudotojams, kurie Portale gali: • lengvai ir patogiai rasti reikiamus duomenų rinkinius, • teikti pastabas dėl jau publikuotų duomenų rinkinių papildymo ar tikslinimo, • registruoti atvertinų duomenų poreikį, • dalintis inovatyviais duomenų taikymo ir analizės sprendimais bei teikti kitus pasiūlymus, • realaus laiko ir dažnai atnaujinamų bei papildomų rinkinių duomenis bus galima parsisiųsti naudojant API.

Kuo išskirtinis?

Atvirų duomenų portalas suteikia patogią prieigą prie atvertų institucijų duomenų rinkinių, suteikia plačias šių duomenų panaudojimo galimybes verslui, visuomenei ir pačioms Institucijoms. Verslas atvirus duomenis gali naudoti inovatyvių sprendimų kūrimui, naujų paslaugų vystymui, teikiamų paslaugų kokybės gerinimui, suteikti atviriems duomenims didesnę prasmę pateikiant juos kaip informaciją – apdorotus, susietus su kitais duomenimis. Visuomenė atvirus duomenis gali naudoti valdžios skaidrumo poreikio tenkinimui, žinių siekimui, remdamasi atvirais duomenimis, dalyvauti valstybės valdyme, pridėtosios vertės paslaugų sukūrimui ir teikimui. Atviri duomenys – tai Lietuvoje dar neišnaudotas potencialas verslui. Tuo tarpu užsienyje atviri duomenys sudaro sąlygas kurtis naujiems verslams ir tobulinti viešąsias paslaugas. Tai, kad duomenys yra skaitmeninės ekonomikos pagrindas, rodo tyrimai, kurie teigia, kad prieinami ir aktyviai naudojami atviri duomenys Lietuvoje sukurtų naudos, lygios beveik 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, atviri duomenys daro teigiamą poveikį ir inovacijų plėtrai, o duomenų panaudojimas gali būti naudingas sukuriant didelės pridėtinės vertės produktus. Atvirų duomenų portalas taip pat turi sąsajas su Europos duomenų portalu – atvirų duomenų portalo metaduomenys perduodami į Europos duomenų portalą, todėl nacionaliniai Lietuvos valstybės institucijų duomenų rinkiniai pasiekiami ir plačiam Europos duomenų naudotojų ratui. Taip pat atviri duomenys gali būti naudojami daugelio sričių vystymui, pavyzdžiui: sveikatos apsaugos gerinimui, potencialių investicijų galimybių detalios analizės atlikimui, transporto paslaugų vystymui, mokslinių tyrimų eigos paspartinimui ir kt. Nors duomenų atvėrimas reikalauja finansinių, technologinių ir žmogiškųjų resursų, pagrindinis ištekliai – duomenys – jau yra sukaupti arba yra nuolat kaupiami kaip Institucijų kasdienio darbo dalis.