Kur galima rasti sprendimą: Šiuo metu tik parodinė ekspozicija

Kodėl ir kaip?

„Kitonas“ = kitas (kitoniškas judėjimas) + on (įsijautimas). Šiuolaikinėje visuomenėje stokojama tinkamų empatijos įgūdžių. Todėl tiesiogiai bendraujant su judėjimo negalią turinčiais asmenimis apsiribojama vienakrypčiu kančios jutimu, nekreipiant dėmesio į tikrąsias pašnekovo emocijas, kuriose kančios nėra. Tokiu būdu ši neigiama emocija išprovokuoja netinkamus veiksmus, grįstus neigiamomis nuostatomis (vargšas, nesavarankiškas), ir tuomet visuomenė ima perdėtai padėti neįgaliesiems arba jų vengia. Tiesiog yra nebandoma suvokti, ko reikalauja esama situacija, žvelgiant iš neįgalaus asmens perspektyvos. Todėl siekiant gerinti visuomenės ir neįgaliųjų tarpusavio komunikaciją, tiesioginiame kontakte, rastas sprendimas – sužaidybintas judėjimo negalios simuliacija virtualioje realybėje. Sukuriamas pseudo tiesioginis kontaktas su neįgaliuoju ir bendra patirtis VR leidžia pakeisti turimas neigiamas nuostatas, neigiamą elgesį, jaučiamą gailestį dar iki tiesioginio kontakto su neįgaliuoju. Taip atkartodami žmonių, judančių vežimėlio pagalba, tikrąją fizinę ir emocinę patirtį galime sukurti tinkamas nuostatas (linksmas, savarankiškas, tik kitoniškai judantis). Taigi simuliacijoje imituojant neįgaliojo vežimėlio valdymą judama trasa, kuri įrengta pagal tinkamus infrastruktūros rengybos reikalavimus, pritaikytus neįgaliesiems. Siekiant didinti visuomenės supratingumą apie netinkamą infrastruktūrą, simuliacijoje reikia pastebėti ir panaikinti defektus (wc-sandėliukas, nelygios plytelės, neveikiantis liftas ir kt.). Aplinkoje vaizduojami kitonai - neįgalieji, kurie sukuria aktyvios, socialios visuomenės įspūdį. Tai tarsi integracija į neįgaliųjų visuomenę ir taip sukuriama atvirkščia situacija dabarčiai, nes neįgalieji bando integruotis į šiuolaikinę visuomenę.

Kuo išskirtinis?

Šis projektas patrauklus savo technologiniu pasirinkimu - sužaidybinta virtualia realybe, kuris didina visuomenės įtrauktį į neįgaliųjų problemas per teigiamą asmeninę patirtį. O tokia patirtis padidina jų supratimą apie tinkamos infrastruktūros įrengimą, daromas klaidas. Tuo pačiu suteikia informaciją kaip reikėtų ženklinti infrastruktūra, jei ji dar nepritaikyta, bet toks žymėjimas leistų judėjimo negalia turinčiam asmeniui lengviau planuotis judėjimo maršrutus.