Kur galima rasti sprendimą: https://ise.vic.lt/TNAP/

Kodėl ir kaip?

Viena iš pagrindinių vandens telkinių taršos priežasčių Lietuvoje yra perteklinis arba netinkamas trąšų naudojimas žemės ūkyje. Ūkininkams trūksta patogios, duomenimis pagrįstos skaitmeninės priemonės, kuri leistų planuoti tręšimą atsižvelgiant į agrochemines dirvožemio savybes, organinių trąšų naudojimą, priešsėlį ir planuojamą derlių. Šiuo metu dauguma tręšimo planų rengiami rankiniu būdu. Trąšų naudojimo apskaitos posistemė, papildyta integruotu tręšimo planavimo komponentu, sprendžia šią problemą – sistema automatiškai apskaičiuoja optimalias veikliųjų medžiagų azoto, fosforo ir kalio normas pagal auginamas kultūras, derliaus prognozes ir naujausius įkeltus dirvožemio tyrimų duomenis. Tai leidžia sudaryti tikslesnius tręšimo planus, sumažinti perteklinį tręšimą, mažinti taršą ir prisidėti prie tvaraus bei efektyvaus ūkininkavimo.

Kuo išskirtinis?

Tręšimo planavimo funkcinis komponentas sukurtas remiantis Vieninga tręšimo planų sudarymo metodika, kurios projekto vadovas – prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis, vienas žymiausių žemės ūkio mokslininkų Lietuvoje. Metodika grindžiama pažangiais moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi, siekiant optimizuoti trąšų normas pagal agrochemines dirvožemio savybes, augalų poreikius, organinių trąšų naudojimą, priešsėlį ir planuojamą derlių. Ši metodika integruota į skaitmeninę sistemą, kuri leidžia vartotojams sudaryti tikslius ir subalansuotus tręšimo planus, taip pat – kintamos normos tręšimo planus, pritaikytus skirtingoms lauko dalims pagal jų agrocheminius parametrus. Tai užtikrina dar tikslesnį tręšimą, padeda tausoti dirvožemį ir mažina ūkininkų išlaidas. Sprendimas išsiskiria tuo, kad sujungia mokslą, praktiką ir pažangias skaitmenines technologijas, skatindamas tvarų, duomenimis grįstą ir ekonomiškai efektyvų ūkininkavimą, kartu mažindamas neigiamą poveikį aplinkai.

Video nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=GkKytrlAbJk