Kur galima rasti sprendimą: https://www.ekultura.lt/
Kodėl ir kaip?
FRAGMENTIŠKAS SKAITMENINIMAS. Atminties institucijų - bibliotekų, muziejų ir archyvų - skaitmeninis kultūros paveldas jau buvo telkiamas, saugomas ir viešai prieinamas nacionalinėje sistemoje ePaveldas. Tačiau kituose kultūros sektoriuose – audiovizualinio, scenos ir šiuolaikinio meno, nekilnojamojo kultūros paveldo – skaitmeninimas vyko fragmentiškai: tik nedidelė dalis institucijų skaitmenino savarankiškai ir ne visada pagal bendrus kokybės standartus, o sukurtas turinys dažnai nebuvo viešai prieinamas ir lengvai atrandamas. KULTŪRA – TIK TIEMS, KURIE ŽINO, KO IEŠKO. Suskaitmenintas kultūros paveldas nebuvo tapęs plačiosios visuomenės kasdienio kultūros vartojimo dalimi. Tyrimai rodė, kad didelę naudotojų dalį sudarė kultūros, mokslo ir tyrimų sričių atstovai, o ePaveldas daugiausia veikė kaip tikslingos paieškos įrankis. Reikėjo ne tik atverti daugiau turinio, bet ir sukurti aplinką, skatinančią kultūrą atrasti net nežinant, ko konkrečiai ieškai. KULTŪRĄ SVARBU NE TIK ATVERTI, BET IR IŠSAUGOTI. Kultūros paveldas ir šiandien kuriama kultūra gali nykti ar būti negrįžtamai prarasti. Karas Ukrainoje ypač aiškiai parodė, kokia pažeidžiama gali būti šalies kultūra ir kaip greitai gali būti prarasti jos liudijimai. Atsakant į šiuos iššūkius sukurta EKULTŪRA – BENDRA LIETUVOS SKAITMENINĖS KULTŪROS EKOSISTEMA, jungianti skirtingų kultūros sričių ir institucijų duomenis bei turinį – nuo rankraščių, knygų, fotografijų ir muziejinių vertybių iki kino, muzikos, scenos ir šiuolaikinio meno bei pastatų. eKultūra suteikia bendrą nacionalinę infrastruktūrą kultūros turiniui skaitmeninti, kaupti, saugoti, susieti ir atverti visuomenei. Skaitmeninimas leidžia išsaugoti kultūros objektų ir reiškinių skaitmeninį atspindį, o ilgalaikį jų saugojimą užtikrina bendra infrastruktūra: duomenys talpinami Valstybės debesijoje, o rezervinė jų kopija saugoma ne Lietuvos teritorijoje esančiose saugyklose. Bendra infrastruktūra leidžia išvengti atskirų sistemų palaikymo ir taupyti valstybės lėšas. Taip kultūros paveldas ir šiandien kuriama kultūra gali būti sistemiškai ir tvariai kaupiami, saugomi ir perduodami ateities kartoms. ATVIRA IR AUGANTI NACIONALINĖ SKAITMENINĖS KULTŪROS EKOSISTEMA. eKultūra nėra uždara projekto partnerių sistema. Prie jos galės jungtis ir kitos kultūros organizacijos, įskaitant nevyriausybines organizacijas, taip pat pavieniai menininkai – kurti ir tvarkyti savo skaitmeninius archyvus ir kartu atverti juos visuomenei bendroje nacionalinėje platformoje. Institucijos, turinčios savo informacines sistemas, duomenis į eKultūrą gali perduoti per API, o jų neturinčios – kurti ir tvarkyti savo skaitmeninį turinį tiesiogiai platformoje. Vartotojui nebereikia žinoti, kuri institucija saugo dominantį objektą ar kurioje informacinėje sistemoje jo ieškoti. Skirtingų institucijų kultūros turinys pasiekiamas per vieną šiuolaikinę, vizualiam kultūros turinio atradimui pritaikytą vartotojo sąsają, sukurtą patogiam naršymui ir atradimui. Bendri metaduomenų principai leidžia susieti skirtingų institucijų kolekcijas ir atskleisti ryšius tarp kūrėjų, įvykių, vietų ir kultūros objektų. PLATFORMA KURTA LAIKANTIS PRIEINAMUMO REIKALAVIMŲ. Prieinamumo barjerus kūrė ne tik skaitmeninių paslaugų sąsajos, bet ir pats turinio formatas – pavyzdžiui, nuskenuotas tekstas, vaizdas ar garso ir vaizdo įrašas ne visiems vartotojams yra vienodai lengvai pasiekiamas, suprantamas ar naudojamas. Todėl eKultūroje prieinamumas buvo vertinamas ne tik kaip platformos sąsajos, bet ir kaip paties kultūros turinio pasiekiamumo klausimas. Platforma kurta atsižvelgiant į skirtingus vartotojų poreikius, įskaitant žmones su negalia, o turinio prieinamumą gerina technologinės priemonės – optinis simbolių atpažinimas, garso ir vaizdo įrašų transkribavimas, vaizdų analizė ir kiti dirbtinio intelekto sprendiniai. SUDĖTINGAS AUTORIŲ TEISIŲ VALDYMAS. Atveriant šiuolaikinę kultūrą vienu didžiausių iššūkių tapo autorių teisių valdymas. Kuriant eKultūrą partneriai buvo mokomi autorių teisių valdymo ir turinio ženklinimo, sudarytos licencinės sutartys su kolektyvinio teisių administravimo asociacijomis AVAKA, AGATA ir LATGA. Platformoje aiškiai pateikiama informacija, kokiomis sąlygomis kūrinį galima teisėtai pakartotinai naudoti. KODĖL TAI SVARBU VISUOMENEI IR VALSTYBEI? Išsaugoti kultūrą nepakanka – ji turi būti pasiekiama ir aktuali žmogui. Kultūra padeda pažinti savo šalies istoriją ir šiandien kuriamą kultūrą, suvokti save kaip bendruomenės ir valstybės dalį. Ryšys su savo kultūra stiprina tapatybę, visuomenės sanglaudą ir valstybės atsparumą. eKultūra tiesiogiai prisideda ir prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi 11.4 uždavinio – stiprinti pastangas saugoti ir išsaugoti kultūros paveldą.
Kuo išskirtinis?
NUO PAIEŠKOS PRIE ATRADIMO. eKultūra keičia patį skaitmeninės kultūros vartojimo modelį. Tradiciniai skaitmeninio paveldo portalai dažniausiai veikia kaip paieškos sistemos: vartotojas, dažnai tyrėjas, ateina jau žinodamas, ko ieško, įveda užklausą, randa objektą ir išeina. eKultūra kurta kaip erdvė, į kurią galima ateiti ir neturint konkretaus klausimo – naršyti, atrasti netikėtą turinį, sekti sąsajas tarp kūrėjų, įvykių, vietų ir kultūros objektų ar tiesiog prasmingai leisti laiką su kultūra. NUO OBJEKTO PRIE ISTORIJOS, NUO VARTOTOJO PRIE KŪRĖJO. eKultūroje kultūros objektai nėra tik paieškos rezultatai. Jie jungiami į temas, pasakojimus ir skaitmenines istorijas, suteikiančias objektams kontekstą ir padedančias atrasti tai, ko vartotojas pats nebūtų ieškojęs. Istorijoms pasakoti naudojamas ir scrollytelling formatas, kuriame tekstas, vaizdai, garsas ir vaizdo įrašai susijungia į interaktyvų pasakojimą. Kuravimo įrankiai skirti ne tik kultūros institucijoms. Pats vartotojas gali tapti kultūros turinio kūrėju ir kuratoriumi – įkelti savo turinį ir su juo eksperimentuoti, jungti jį su eKultūroje esančiais kultūros objektais, kurti istorijas, tinklaraščius, virtualias parodas ir kitą kuruotą turinį, o sukurtu rezultatu viešai dalytis. Kai leidžia autorių teisės, platformoje esančius kultūros objektus galima atsisiųsti ir pakartotinai naudoti mokymuisi, tyrimams ar naujai kūrybai, o aiškus teisių ženklinimas leidžia suprasti, ką ir kokiomis sąlygomis galima teisėtai naudoti. Taip vartotojas iš kultūros turinio stebėtojo tampa aktyviu jo atradėju, interpretuotoju ir kūrėju. KULTŪROS TURINYS KURIA NAUJĄ VERTĘ. Už autorių teisių saugomų kūrinių naudojimą atsiskaitoma su teisių turėtojais, o platformoje atrastas turinys, kai tai leidžia jo naudojimo sąlygos, gali būti panaudotas ir komerciniais tikslais. Taip eKultūra ne tik atveria kultūrą, bet ir sudaro sąlygas jai kurti naują vertę – kūrėjams, kūrybinėms industrijoms ir kultūros ekonomikai. NUO PAVELDO PRIE VISOS KULTŪROS. Vienoje platformoje susitinka šalies atmintis ir šiandien kuriama kultūra – bibliotekų, muziejų ir archyvų paveldas jungiamas su kinu, muzika, scenos ir šiuolaikiniu menu. Siekiant didesnio plačiosios visuomenės įsitraukimo pradėtas telkti šiuolaikinis ir audiovizualinis kultūros turinys, kurio ypač pageidavo plačiosios visuomenės atstovai. Kultūrą eKultūroje galima ne tik perskaityti ar pamatyti, bet ir išgirsti, žiūrėti bei tyrinėti trimatėje erdvėje. 3D – NE TIK PATIRČIAI, BET IR IŠSAUGOJIMUI BEI TYRIMAMS. Į platformą jau įkelti 72 suskaitmeninti Lietuvai vertingi pastatų kompleksai. Tikslūs 3D duomenys gali tapti svarbiu šaltiniu kultūros paveldo tyrimams, o objekto praradimo ar sunaikinimo atveju – jo atkūrimui. 3D skaitmeninimo metu sukaupti duomenys prisidėjo ir prie Paryžiaus Dievo Motinos katedros atkūrimo. Lietuvoje tyrėjai, vykdydami Vilniaus Arkikatedros kompleksinius tyrimus, jau remiasi eKultūroje prieinamu Arkikatedros 3D skaitmeniniu dvyniu, kuris padėjo nustatyti ertmes, galinčias suteikti naujos informacijos apie istorines vertybes ir palaidojimus. NE TIK PORTALAS, BET NACIONALINĖ INFRASTRUKTŪRA. eKultūra sujungia daugiau nei 150 kultūros institucijų, jų informacines sistemas ir duomenis bendrais standartais bei technologiniais sprendimais. Nacionalinė biblioteka yra nacionalinis Europeana agregatorius, todėl eKultūra veikia ir kaip Lietuvos kultūros turinio vartai į bendrą Europos skaitmeninę kultūros erdvę. Platformoje etapais bus atverta daugiau nei 1,2 MLN. KULTŪROS OBJEKTŲ, ŠIUO METU – APIE 800 TŪKST. Platforma baigta kurti 2026 m. vasaros pradžioje, o pirmieji mėnesiai buvo skirti jos stabilizavimui, testavimui ir tobulinimui. Nepaisant vasaros laikotarpio ir dar nepradėtos aktyvios auditorijos pritraukimo kampanijos, eKultūra jau sulaukė DAUGIAU NEI 33 TŪKST. AKTYVIŲ NAUDOTOJŲ IR 141 TŪKST. APSILANKYMŲ. EKULTŪRA PLEČIA SKAITMENINĖS KULTŪROS SAMPRATĄ – vienoje erdvėje susieja atminties institucijų sukauptą kultūros paveldą, šiandien kuriamą kultūrą, skirtingus jos formatus ir pačių naudotojų kuriamą turinį. Taip eKultūra tampa ne tik paveldo paieškos vieta, bet gyva Lietuvos kultūros ekosistema, kurioje kultūrą galima atrasti, patirti, tyrinėti, interpretuoti, naudoti ir kurti.
Video nuoroda: https://vimeo.com/reviews/49e8bfbb-107a-4862-bba6-ef42edfc1ef0/videos/1183023483
