Neregėtas lietuvių pasiekimas: pasauliniame skaitmeninių projektų konkurse laurus skynė trys komandos

Pasaulinio skaitmeninių projektų konkurso „World Summit Awards“ (WSA) Didžiosios žiuri sudarytame 40 laimėtojų sąraše – net trys lietuvių komandos, atrinktos iš maždaug 800 kandidatų. Juos po nacionalinių skaitmeninių projektų atrankos etapų, kuriuose iš viso dalyvavo net apie 8000 komandų, delegavo 100 Jungtinių Tautų valstybių. Lietuvoje toks nacionalinis konkursas – „Skaitmeninis knygnešys“.

Tarp šiemet geriausių pasaulyje skaitmeninių projektų Mokymo ir švietimo kategorijoje pateko „Vedliai“ (tarptautinis pavadinimas – „Teachers Lead Tech“), Aplinkos ir žaliosios energijos kategorijoje – „Miškų stebėjimo sistema: Rūpi kiekvienas medis“ („Every tree matters: Forest monitoring system“), Išmaniųjų gyvenviečių ir urbanizacijos kategorijoje – „Citify: Tavo miestas rytoj“ („Citify: Your City Tomorrow“).

„Tai – geriausias visų laikų Lietuvos pasiekimas „World Summit Awards“ konkurse. Net trys Lietuvos komandos tarp 40-ies geriausiųjų pasaulyje – stiprus signalas, kad esame jau patyrę teisingų ir prasmingų skaitmeninių inovacijų kūrėjai“, – sako ilgametė „Skaitmeninio knygnešio“ organizatorė ir WSA Didžiosios žiuri narė Ieva Žilionienė.

Išgliaudė sėkmės formulę

Ankstesniais metais WSA į laimėtojų sąrašus du kartus buvo įtraukę po du lietuviškus projektus. Būta ir metų, kai laureatų sąraše Lietuvos vardas nebuvo minimas.

Anot I. Žilionienės, toks stiprus įvertinimas lietuviškiems skaitmeniniams projektams tarptautinėje arenoje nėra atsitiktinumas.

„Per vienuolika metų, kuriuos praleidau su šiuo pasauliniu konkursu kaip Lietuvos nacionalinė ekspertė, turėjau unikalią progą stebėti, kaip augo mūsų dalyvių lygis ir gebėjimas kurti tai, kas ir socialiai prasminga, ir tvaru verslo požiūriu. Turime sprendimus, kurie puikiai pastebimi skirtingose kategorijose: ir aplinkosaugos, ir švietimo, ir miestų plėtros. Tai – ne atsitiktinė sėkmė. Mes turime brandžių ir aktualias problemas sprendžiančių skaitmeninių produktų, kuriuos galime pasiūlyti pasauliui – nes jie atliepia pasaulio poreikius“, – aiškina ekspertė.

Anot jos, lietuviškų projektų įvertinimą lėmė WSA konkurso sėkmės formulės išgliaudymas. Šiemet gausius laurus į Lietuvą parveš projektai, kuriems, visų pirma, būdingas aiškus, prasmingas supratimas, kaip spręsti vieną ar kitą konkrečią, įvairiuose pasaulio kampeliuose opią problemą – ar tai būtų pradinių mokyklų mokytojų skaitmeninis įgalinimas, ar neteisėto miškų kirtimo prevencija, ar informacijos apie urbanistinę plėtrą sklaida atitinkamų vietovių gyventojams. Be to, visų šių projektų technologiniai sprendimai yra aiškūs, išbaigti ir pranašesni, nei konkurentų.

Laureatams – kelialapis į pasaulinę areną

Visų 40 į WSA konkurso laimėtojų sąrašą įtrauktų projektų autoriai yra kviečiami atvykti į konkurso metinį ciklą vainikuojantį renginį – WSA pasaulinį kongresą, kuris ateinančiais metais kovo 8-11 dienomis vyks Meksikoje. Šiame kongrese projektų autoriai turės dar vieną progą pristatyti savo idėjas bei varžytis dėl WSA 2023 pasaulio čempionų titulo.

„Toks pripažinimas – aiškus ženklas mums, kad dirbame teisinga kryptimi. Atvira ir įtraukianti miestų plėtra yra vienas iš sprendimų, leisiančių užtikrinti visų suinteresuotų pusių dalyvavimą kuriant savo miesto ateitį. Esame labai dėkingi pirmiausiai Informacinės visuomenės plėtros komitetui už kasmet organizuojamą Skaitmeninio knygnešio konkursą, į kurį susirenka daug prasmingų idėjų, bei tarptautinei WSA komisijai už mūsų darbo įvertinimą. Su nekantrumu laukiame kada „Citify“ galėsime pristatyti plačiai tarptautinei bendruomenei“, – sako „Citify“ idėjos autorius bei įkūrėjas Edmundas Jankauskas.

Laimėjusiems kolegoms antrina ir „Rūpi kiekvienas medis“ projekto autoriai, kurie džiaugiasi ne tik nacionaliniu pasiekimu tarptautiniame konkurse, bet ir žemės stebėjimo iš kosmoso svarbos įvertinimu.

„Galimybę gimti mūsų projektui per „Govtech“ pagalbos priemonę, suteikė Ekonomikos ir inovacijų bei Aplinkos ministerijos. Pergalė nacionaliniame skaitmeninių projektų atrankos etape mums pridėjo papildomo tikėjimo savo kūrinio prasmingumu bei reikalingumu ir tarptautinėje arenoje. Nors jautėme, kad potencialo laimėti WSA konkurse turime, bet matėme ir labai stiprius varžovus, tad pasaulinės sėkmės lūkesčius šiek tiek stabdėme. Tačiau dabar galime pasakyti, kad dėkojame ne tik mes, ne tik kiekvienas medis iš Labanoro, Punios ar kitų Lietuvos girių ir miškų, bet ir kiekvienas pasaulio medis, kuris kvėpuoja už Lietuvos ribų“, – tvirtina projektą vykdančios UAB „Coetus“ komercijos vadovas Erikas Bėrontas.

Tarptautiniu įvertinimu džiaugiasi ir projekto „Vedliai“ autoriai, siekiantys, kad su fundamentaliais informatikos ir technologiniais įgūdžiais augtų kiekvienas vaikas, nepaisant jų lyties, lokacijos ir socioekonominės padėties.

„Tai, kad esame pasaulinio konkurso nugalėtojai, mums rodo ne tik mūsų sprendimo naudą, bet ir mokytojų Lietuvoje, kurie jau naudojasi sprendimu, potencialą ir didžiulę reikšmę. Daugiau nei pusė pradinių klasių mokytojų Lietuvoje jau mokosi technologinių ir kūrybos įgūdžių ir pritaiko tai pamokose su daugiau nei 50 tūkst. vaikų visoje Lietuvoje. Džiaugiamės, kad šie Lietuvos mokytojai yra ne tik įkvėpimas mūsų komandai, bet ir taps pavyzdžiu visam pasauliui“, – sako Monika Katkutė Gelžinė, „Vedliai“ įkūrėja ir vadovė.

Pastarasis projektas, kartu su Lietuvoje pagamintu pažangiu autonominiu dronu „Dbox“, išnaudojančiu ir dirbtinio intelekto technologijas, taip pat tapo ir WSA pumpurinio konkurso „European Youth Innovation“ laureatais.